paliktos paslaptys

Tiesą sakant, užvertusi „Prieš audrą“ tikrai nesitikėjau, jog su jos veikėjais teks susitikti dar kartą. Ne todėl, kad jie būtų labai nepatikę (kad būtų labai patikę, taip pat nepasakyčiau). Tiesiog...Na, perskaičiau, [dar] nepamiršau, ir...tiesą sakant, tiek. Apie jos tęsinio, „Paliktos paslaptys“, egzistavimą nei žinojau, nei jo sąmoningai ieškojau, nei norėjau, kad jis egzistuotų.

Bet kas manęs klaus. Kai kurie dalykai tiesiog yra, noriu aš to, ar ne.

Įspėjimas: šioje apžvalgoje gali būti [tyčia ar nelabai] atskleisti tam tikri faktai, žinomi iš pirmosios knygos. Jei jos dar neskaitėte, bet ketinate tai daryti...tai ką jūs veikiate čia? 

Gerai, tęsiame programą.

Topsulo sala. Nuo gaisro praėjo kiek daugiau nei metai — tuos metus Megė praleido kalėjime. Ir štai ji grįžta namo. Valiooo!

Na, tiesą sakant, ne visai valio, kai esi laikoma žudike.

Tu nebeturi draugų.

Tu nebeturi vaikino.

Tu niekur neįstojai.

Tave persekioja žurnalistai.

Tave persekioja nukentėjusiųjų artimieji.

Tu, tiesą sakant, pats save persekioji. Nes mylėjai. Ir buvai akla. Ir dabar manai, jog visi tie žmonės, norintys surengti tau linčo teismą, yra teisūs. Jautiesi kalta, nusipelniusi bausmės.

Ir tada atsiranda draugė. Tikra, nauja, suprantanti tave ir tave palaikanti. Juk taip norėtųsi, kad tai būtų tikra. Kad tai būtų tiesa.

* * *

Kol Megė leido dienas („už mokesčių mokėtojų pinigus“) kalėjimo kurorte, gaisro metu nukentėjęs Kitas, palaikomas mamos Saros, laižėsi žaizdas. O gal tik jas draskė? 

Jo laukia ilgi reabilitacijos metai. Jo veidas sudarkytas. Kiek tuštokam vaikinui, kuris buvo laikomas gražuoliuku, tai panašu į pasaulio pabaigą. Kas iš to, kad jis gyvas, jei jaučiasi nematomas? Tiksliau, labai matomas. Tik ne taip, kaip norėtų.

Taip, jis pyksta. Ant Megės ir visos jos prakeiktos šeimynėlės. Ir padėties tikrai nepataiso tai, jog jis pats tai šeimai priklauso.

O tada dingsta jo mama.

* * *

„Paliktos paslaptys“ konstruojamos panašiai, kaip ir ankstesnis romanas. Keturi pasakotojai: apie dabarties įvykius sužinome iš Megės, jos brolio Endžio ir Kito; apie praeitį pasakoja Saros dienoraštis. Paslaptys, įtampa (palaikoma, tiesą sakant, gan primityviomis priemonėmis, tad istorijos atomazga yra nuspėjama — galiausiai skaitai vien norėdamas sužinoti kodėl). Nors romanas yra daugmaž savarankiškas ir viską galima suprasti neskaičius pirmojo, manau taip: jei jau pajutote savyje tokį norą — skaitykite abu, iš eilės.

Štai ir viskas. Taško nededu — ką gali žinoti, gal kažkur plūduriuoja ir „Paliktų paslapčių“ tęsinys