kiek pasaulių tilptų į Kambarį?

Įsivaizduok, kad tau penkeri (kaip tik neseniai atšventei gimtadienį). Įsivaizduok, kad turi mamą (jai – 26-eri). Įsivaizduok, kad gyvenate Kambaryje – turite Spintą, Stalą, Lovą, keletą knygų, dar šiek tiek daiktų. Visa kita egzistuoja „per televizorių" – įsivaizduok, kad niekada nesi išėjęs už Kambario ribų ir tiki, kad už jo yra tik Kosmosas. Ir dar Senasis Nickas (arba Velnias).

Emmos Donoghue „Room“ tai berniuko lūpomis pasakojama kraupi jo ir jo motinos istorija – gal labiau motinos? Ją, devyniolikmetę, pagrobė ir įkalino gudriai įrengtame Kambaryje - toli nuo smalsių akių, su kodine spyna, garso izoliacija. Ir mažu stoglangiu – čia gimęs penkiametis Džekas jame dažnai stebės Mėnulį – Dievo veidą.

Skaitydama prisiminiau Roberto Benigni "Life is beautiful“ –"Kambaryje" įkalinta mama savo sūnui taip pat sukuria alternatyviąją realybę. Tam, kad neišprotėtų. Abu. Ji – iš ilgesio viskam, ko neteko. Jis – iš negalimybės pažinti to tikrojo pasaulio už Kambario ribų. Todėl iki penktojo gimtadienio Džekas gyveno nieko nežinodamas apie tai, kodėl jie su mama yra uždaryti. Jis nieko nenutuokė apie gyvenimą Anapus Kambario – saulę, vėją, kitus vaikus, kitus žmones apskritai. Jo pasaulyje buvo tik jis, mama ir Senasis Nickas, nuo kurio mama ji slėpdavo Spintoje. Tik tai egzistavo Iš Tikrųjų.

Kraupau skaitydama – žinoma, taip, skaitytojai iš karto supras, kaip sumaniai Džekas yra apgaudinėjamas mamos. Uždarytas spintoje, negalėdamas užmigti, jis skaičiuoja mamos Lovos girgžtelėjimus – ir mes žinome, kodėl ji giržda. Darbo dienomis (niekada savaitgaliais) tam tikru laiku jis su mama rėkia iš visų jėgų – jam tai toks žaidimas, jo mama tuo metu vis viliasi, kad juos kas nors išgirs. Išgirs ir išgelbės.

Realybės dekonstravimas – visiškas jos sugriovimas, pabėgimo planas, ir vėliau – pats Naujas Pasaulis vaiką užgriūna iš esmės nepasiruošusį. Viskas įvyksta pernelyg greitai.

Paradoksalu — ir jos greičiausiai manęs nepaklausys – norėčiau šią knygą (dar neišleistą lietuviškai) rekomenduoti visų pirma mamoms (nors ginkdie nesakau, kad tik mamos gali ją tinkamai įvertinti). Nesigąsdinkite sudėtingos, skaudžios jos tematikos. Vaiko pasakojime akcentuojamas ne smurtas, ne prievarta. Juoksitės iš Džeko prisigalvojimų. Stebėsitės neįtikėtina jo mamos fantazija – jiems, uždarytiems mažoje patalpoje anaiptol netrūko veiklos – ir ne, jie nekiurksojo priešais Televizorių (nors jį ir turėjo). Rašytojai puikiai pavyko perteikti vaiko mąstyseną, jo pasaulį, elgesį, jo baimes. Tai maža vaiko psichologijos studija.

Tai iki smulkmenų apgalvotas romanas – jame Juoda staiga nevirsta Balta. Perėjimas iš Kambario į Pasaulį neišsprendžia visų mamos ir sūnaus problemų. Atvirkščiai, vietoj senų, nebeaktualių, atsiranda kitos. Jų daugėja. Jie kovoja, grumiasi, kartais pasiduoda. Bet laimi. Pasaulis yra Jų.

there's things we might try when we're braver.

Going up in an airplane

Having some of Ma's old friends over for dinner

Driving a car

Going to the North Pole

Going to school (me) and college (Ma)

Finding our really own apartment that's not an Independent Living

Inventing something

Making new friends

Living in another country not America

Having a playdate at another kid's house like Baby Jesus and John the Baptist

Taking swimming lessons

Ma going out dancing in the night and me staying at Steppa and Grandma's on the blow-up. Having jobs

Going to the moon