vos tik atsikraustėm į šitą butą, pamatėm, kad mes čia, deja, ne vieni. labai ne vieni, sakyčiau. o dar tie visi įnamiai tokio didumo, lyg čia buvo filmuojamas siaubiakas pagal Kingo "Rūką". Žiurkė iš vonios dingo, kai uždengėm skylę, pro kurią matėsi vamzdžiai. Su vorais susitaikėm. Užklydusią sraigę nuleidau į klozetą. Liko tik tarakonai. Milžiniški, juodi. Karališki.
Jų nėra baisiai daug. Bet po to, kai Vidmantas papasakojo apie tai, kaip jie, jam miegant, per jį lakstė, aš negaliu užmigti naktimis. Guliu, kol iš tų nervų pradeda vaidentis, kad tikrai kažkas po mane laksto. O kai šiandien SM forume perskaičiau dar vieną istoriją, cituoju „kai vaikas eidavo miegoti, tai jam uždėdavo kepurytę, kad į ausis neprilįstų tarakonų“, supratau, kad metas veikti. Atgauti miegą ir sielos ramybę, tsakant.
taigi, šiandien pirmoji karinių veiksmų diena. kadangi visų išgirtos globol pastos niekur negavau (parašiau jos importuotojams, žiesim, ką atsakys), teko tenkintis tuo, ką radau maximoj. priemonės trys: kreidelė juokingu pavadinimu Mašenka (ar kažkokiu panašiu), švirkštas Fumitox ir kartoniniai namukai. Jamam visko po truputį.
atitraukiam visas spinteles, kurias įmanoma atitraukti. išvalom, spinteles praplaunam su soda. nežinau kam, girdėjau, taip reikia. na, nepakenks galų gale. prie plintusų ir visose įtartinose vietose papaišom kreidele, įšvirkščiam fumitoxo - gal suveiks bent vienas?
viską sustatom į vietas. išplaunam rankas. kavos pertraukėlė :)
analogišką paišymo-švirkštimo procedūrą kartojam kitose potencialiose įnamių susibūrimo vietose - po/prieš/už kriauklės, prie orlaidžių, radiatorių, vonioje ir bet kur ten, kur juos buvote sutikę.
gerai. karas prasideda. į dienos šviesą pradeda lįsti pirmieji apduję priešai. juos pamačiusi aš, tiesą sakant, noriu bėgti. bet bėgti nėra kur, todėl priploju juos žaliu Majos kastuvėliu. po ranka pasitaikė :)
užsimaunu kojines. tam atvejui, jei netyčia ant kurio nors puslavonėlio užlipčiau. vis ne taip šlykštu kaip basom...
pirmoji karo diena artėja link pabaigos. vis dar bijau užmigti.
4 komentarai:
O čia vėl kažkur persikraustėt naujai? Užjaučiu. Aš ir miegot negalėčiau. Žirmūnuose man padėjo kreida, bet ten buvo tik atklystantys svečiai. Vienas kitas per visą laiką. Bet kol to vieno kito nenugalabydavau, nebegalėjau miegot. Nes man irgi vaidenosi kad per mane vaikšto.
ne, ne, nesikraustėm. tiesiog tik dabar pribrendau užsiimti tais naminiais gyvulėliais :)
galiu tau jau firminą grąžint :)
Oi, Evelina, kaip užjaučiu. Ir aš esu turėjusi patirties su tarakonais: ir mažiukais, ir karališkais :) Reiks kada brukštelėti apie tai savo dienorašty. Nežinau, ar yra dar šlykštesnių parazitų, negu jie!
Sėkmės nugalint!
keliuosi naktį ir revizuoju - užvakar radau tikrai daug jų, apsvaigusių, matyt, besiblaškančių; šiąnakt jau nei vieno. bet dar neskubu džiaugtis :)
žiurkės tai man šlykštesnės. nes kita svorio kategorija :)) o kai turėjom pelių po lova, tai irgi baisu buvo, nes jos buvo ir į lovą įšokusios, ir šiaip, tas krebždenimas...brr.
Rašyti komentarą