2009 m. balandžio 20 d.,pirmadienis

kai porą dienų nepabūnu on-line, pažįstami pradeda siuntinėti man susirūpinimo pilnas žinutes - ar aš gyva? nesergu?

lyg kompiuteris būtų lašine, palaikančia man gyvybę.

2009 m. balandžio 9 d.,ketvirtadienis

maximoj pabrango kibinai. matyt juodojoj rinkoj pakilo šunienos kaina

miego kalėjimai

eksperimentuoju su vaiku :) nepamenu jau, kodėl pradėjom imt mają pas save į lovą. pačioj pradžioj ji tikrai miegodavo "pas save". gal dėl to, kad lazdynuose miegamajame buvo šaltoka, o trise vis smagiau. pripratom. dabar grotuota majos lovytė jai tėra žaidimų aikštelė. šiandien bandžiau ją įtikint, kad ten reikia miegoti. fail. pavyko paguldyti tik tada, kai jau buvo užmigus. pažiūrėsim, ką pasakys, kai nubus.

ta proga:

(..)dabartinės vaikų lovytės yra padarytos taip, kad suaugusiajam būtų patogu, bet jos visai netinkamos augančio vaiko psichofiziniams poreikiams patenkinti. Lovytė įmantriai išgražinama, bet vis tiek ji mažyliui tikras kalėjimas su aukštomis grotomis. vaikui ji nėra patraukli, jon guldomas paprastai rodo nepasitenkinimą, kadangi instinktyviai jaučia busiąs įkalintas, savo pastangomis stengiasi išsivaduoti. tai atsiliepia vaiko dvasinei plėtrai ir žalingai veikia besiformuojančią asmenybę. siūloma vietoje dabartinės lovelės įsigyti žemą (apie 15 cm aukščio), į kurią vaikas pats galėtų įlipti ir išlipti (...)

čia visagalis supermamų forumas. ok. grotos yra dėl saugumo, suprantu. ir net iš 15 cm aukščio dar nevaikštantis padarėlis gali laisvai nusiristi. bet dabar mielai majai nupirkčiau normalią suaugėlišką lovą, kuria ji galėtų laisvai naudotis. pagal paskirtį :)

skrandžio reikalai

suvaldyti maisto atsargas namuose, kuriose gyvena bent keli nepriklausomi individai, yra almost neįmanoma. vakar, kol grįžom iš pasivaikščiojimo, iš daiktų, numatytų mano pietums, liko sviestas. kai grįžom po antrojo pasivaikščiojimo, neliko ir to. žiauriai vargina, kai atsidaręs šaldytuvą nežinai, ką jame rasi. ir ko nerasi

nū bet nebeilgai, tikėkimės

2009 m. balandžio 8 d.,trečiadienis

Lecz pamiętaj, naprawdę nie dzieje się nic.

I nie stanie się nic aż do końca.

2009 m. balandžio 7 d.,antradienis

nakties reminiscencijos

Milda – baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė (...). Jai paskirtas balandžio mėnuo (...).

tfu, kaip negera pasidarė. per daug sutapimų, per daug sutapimų.

2009 m. balandžio 6 d.,pirmadienis

sapnavau seniai nematytą, seniai nebemylimą

2009 m. balandžio 3 d.,penktadienis

antra diena neprisiskambinu daktarei. vis tas pats - užimta-nekelia-numeta-neperskambina. kančia dviguba, nes ir šiaip skambinimas man yra kančia, o įkyrėti skambučiais - iš vis baisu. bet čia tikrai gyvybės ir mirties klausimas. tiesiogine prasme.

bet ne apie tai, iš tikrųjų. pasiguodžiau - tai sulaukiau labai įdomios reakcijos. ir iš kur žmonės tokių dalykų prisirankioja. „jei neprisiskambini, vadinasi viskas gerai. tai blogos naujienos nekviestos ateina, gerų reikia palaukti“. yeah, sure. tai aš gal iš vis nebeskambinsiu, o tos geros naujienos tegul ateina, kada ten tas jų laikas ateis?

ohr. šiandien vietoj paguodos norėčiau konstruktyvių patarimų.