gerai, vaikai

gerai, vaikai. kol pas mus bręsta didelių permainų metas, jūs geriau paklausykit geros muzikos (ir beklausydami palaikykit špygas ar šiaip ką galit). mažu padės.

štai - lisa hannigan; jei kam nieko nesako, sufleruoju, kad tai ta mergaitė, kuriai damien rice skolingas bent pusę savo populiarumo; jei kam nors nieko nesako ir damieno rice'o vardas, ką gi, patys kalti (ir ką gi jūs čia dar veikiat?), neatėjau jūsų šviesti.

nū jo. štai. daina iš brand new album lisa hannigan - sea saw:



pati lisa tai man bišk primena tą mergaitę iš pirmojo californication sezono, to vargšelio bill'o dukrą, ne?

apie auklėjimą ir pasekmes

poliklinikoj mažas berniukas, gal dviejų metukų, lakstė, į visus ir viską įbesdamas pirštą ir klausdamas „kascia...okascia?“. mama lakstė paskui jį, dar pakeliui bandydama jam paaiškinti, kad "besti į žmones pirštu - negražu" ir "negali liesti žmonių be jų leidimo, gal jiems visai nepatinka“ ir vis patraukdavo jauną adoratorių nuo mano merginos kojų (bandė bučiuot-laižyt jai padus) - tiesiog idealus vyras, tik kas iš jo bus po penkiolikos metų, užsikompleksavęs spuoguotis su amžinu klausimu „ar galiu tave paliesti“?

sezoniniai skaitiniai

nesuprantu, ko jūs čia staiga pradėjot vaikščiot tuntais? uždarykit duris, šalta :>

o jei rimtai, namuose tikras užkrečiamų ligų dispanseris - nepaliesta (nepatiesta) likau tik aš. bet ką čia verksi, toks gyvenimas - baigiasi vasara, prasideda peršalimų sezonas. ir ilgų vakarų su knyga sezonas, be abejo - va šitas man (be majos temperatūros) vakar labiausiai gadino nuotaiką. nes, žinote, vertėjui, kurio dėka Keith Jarrett pavirto į Keitę Džeret, tikrai nukapočiau rankas. arba atimčiau kompą. arba... liepčiau ant lentos šimtą kartų užrašyti „I will use google...“.

sveikas, vilniau

na, štai. vakar grįžom iš Juodkrantės. visiems, bandžiusiems mane atkalbėti nuo atostogų su vaiku ir įrodinėjusiems, kad tokios atostogos - ne atostogos, o tikra katorga, galiu pasakyti tik tiek - špyga jums. puikiai pailsėjom. gyvenom gražiai, valgėm skaniai, jūra buvo kiek šaltoka, tai per daug nedrumstėm jos ramybės, bet smėlis - šiltas, ir jo buvo labai daug, tai Maja negalėjo atsidžiaugti. užkopėm ir į Nidos Parnidžio kopą, pamojavom Rusijai; aplankėm delfinariumą, kuriame Maja niekaip nesuprato, į ką geriau žiūrėti - labiausiai jai patiko tetutė-kontrolierė-zavadyla, raginusi visus ploti; prisižiūrėjom teliko - vakar net pajutau kažką panašaus į nerimą - dievulėliau, nepamatysiu visą savaitę anonsuotų laimučio pinkevičiaus ir astos valentaitės vestuvių, bet vyriškis parodė Man on the Moon, ir viskas stojo į savo vietas.

tai tiek. sveikas, vilniau :)