2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Mintijimai…

Mintijimai…“ – tai antroji lietuvių skaitytojų pažintis su britų rašytojo David’o Lodge‘o kūryba. Pirmasis jo romanas lietuvių kalba, „Terapija“, buvo išleistas 2008 – aisiais.

Mintijimai…“ (orig. „Thinks…“)  – tai herojų mintys, įrašytos į „debesėlius“, kaip komiksų knygutėse. Mintys, jų tėkmė – labai svarbios Ralfui Mesendžeriui (šeimoje vadinamam tiesiog Mesendžeriu). Jam, kognityvinių mokslų specialistui, rūpi atskleisti žmogaus sąmonės, sąmoningumo paslaptis. Romanas pradedamas vienu iš jo eksperimentų: neseniai įsigyto prietaiso pagalba jis įrašinėja savo mintis, stengdamasis kuo mažiau „kištis“ į mąstymo procesą. Gan greitai suprantame, jog Mesendžeris – gan kontroversiška  asmenybė, o didžiąją dalį jo apmąstymų sudaro seksualinių nuotykių prisiminimai arba svajonės apie juos.

Tokiame kontekste susipažįstame su Helena Ryd. Ji – Glosterio universiteto bendruomenės naujokė (romano veiksmas vyksta universitetiniame miestelyje), atvykusi skaityti kurso apie kūrybinį rašymą. Helena atrodo visiška Mesendžerio priešingybė – visų pirma, patikima ir „aukštos moralės“. Praradusi vyrą, ji atrodo paskendusi savyje, šiek tiek susikausčiusi. Nereikia nė sakyti, jog tai ji tampa naujuoju Mesendžerio taikiniu, nepaisant jo nerašyto susitarimo su žmona, draudžiančio panašius „žaidimus“ savame kieme.

Minčių įrašinėjimas tapo smagiu Mesendžerio laisvalaikio užsiėmimu. Helena taip pat pradeda rašyti savo dienoraštį. Romanas taip ir sudarytas – gabalas to, gabalas ano, kartais įsiterpiant „nepriklausomam pasakotojui“. Tiesa, yra ir kitų intarpų – pateikiami įdomiausi Helenos kurso klausytojų darbai, teminės šiuolaikinių rašytojų parodijos. Jas skaityti bus be galo smagu, jei esate susipažinę su Salmano Rushdie, Samuelio Becketto ar Irvine‘o Welsho kūryba ir rašymo stiliumi. Nemažą dalį knygos užima ir veikėjų diskusijos apie sąmonę, protą, dirbtinį intelektą, įvairius mokslo pasiekimus, mokslininkų ginčus ir interpretacijas, tačiau specialaus išsilavinimo viskam suprasti jums greičiausiai neprireiks. D. Lodge puikiai išmano, kaip pateikti mintis, kad jos būtų suprantamos masėms (ir dažniausiai tai daroma žiniasklaidos mėgstamo Mesendžerio lūpomis).

D. Lodge pateikia skaitytojams meistriškai parašytą romaną apie neištikimybę, principus, moralę ir jų lankstumą. Atvykusi dėstyti, Helena nė neįsivaizdavo, kokią tiesą apie save ir savo artimuosius jai teks atrasti. Vaikystėje įskiepytos katalikiškos vertybės neapleido jos ir suaugėliškame gyvenime, net tuomet, kai nuo Dievo ir Bažnyčios ji jau buvo nusigręžusi. Jai tenka atrasti, jog jos elgesys gali būti sąlygotas ir išorinių veiksnių – „jei taip elgiasi jie, galima ir man“. Santykis su religija užima svarbią vietą D. Lodge‘o kūryboje, kaip ir švelnūs pasišaipymai iš akademinės bendruomenės. Visa tai yra įvilkta į patrauklią, lengvą romano formą. „Mintijimai…“ nėra kietas riešutėlis, romaną prarysite akimirksniu, tačiau jo paviršinis lengvumas neturėtų būti suprastas tiesiogiai. Yra apie ką ir pamintyti.

Komentarų nėra: