darbo man duokit

tokio tingaus savaitgalio neturėjau jau bala žino kiek laiko. o prasidėjo viskas dar penktadienio vakarą - nuo „Rebekos“. daug kas ją lygina su „Džeine Eir“ - o ta tai buvo mano jaunystės košmaras. panašumo yra. netgi nemažai. gal todėl taip ir įsitraukiau - o po to žvilgt į laikrodį - pusė penkių ryto. todėl šeštadienio visai nepamenu - vaikui gi nepaaiškinsi, kad mama biški užsi-persi-skaitė.

tai va. duokit man darbo, ą? naminio kokio nors. o tai niekas neduoda.