apie auklėjimą ir pasekmes

poliklinikoj mažas berniukas, gal dviejų metukų, lakstė, į visus ir viską įbesdamas pirštą ir klausdamas „kascia...okascia?“. mama lakstė paskui jį, dar pakeliui bandydama jam paaiškinti, kad "besti į žmones pirštu - negražu" ir "negali liesti žmonių be jų leidimo, gal jiems visai nepatinka“ ir vis patraukdavo jauną adoratorių nuo mano merginos kojų (bandė bučiuot-laižyt jai padus) - tiesiog idealus vyras, tik kas iš jo bus po penkiolikos metų, užsikompleksavęs spuoguotis su amžinu klausimu „ar galiu tave paliesti“?