pradžia ir pabaiga

prieš metus sužinojau, kad mirė mano močiutė. mūsų santykiai buvo sudėtingi. kaip ir visi normalūs santykiai, greičiausiai. ilgą laiką gyvenom kartu, vienam kambary. ilgą laiką negalėjau jos pakęsti. ilgą laiką ją slaugiau.

kai ji mirė, iki gimdymo buvo likę porą savaičių. mano pačios labui, man neleido dalyvauti laidotuvėse. todėl šiandien, nors praėjo jau metai, mes vis dar neatsisveikinusios.

keista, kiek daug žmonių, išgirdę vienu metu apie mintį ir nėštumą, tampa budistais - pradeda aiškinti apie reinkarnacijas, persikūnijimus ir „vietos atlaisvinimą“. žinote, aš norėčiau tikėti, kad mano vaikas yra mano vaikas, o ne aštuoniasdešimtmetė senutė.

diena buvo sudėtinga. bet mes vis dar gyvos. atlaikiusios giminių suvažiavimą be didesnių konfliktų. iš vis be konfliktų, tiesą sakant.

leidžiu vakarą su Vislava Šymborska ir vieno internetinio portalo įžūliais lankytojais.

jie: labas... kaip dėl tų taškų? išsiunčiau 2 kartus po tris litus ir gaunu kažką apie neteisingą raktinį žodį, kas čia dabar? ar taškai man bus pridėti?
aš: pas webmasterį su tokiais klausimais
jie: aš kreipiausi į Jus :)
aš: puiku, tik šiuo klausimu niekuo negaliu padėti
jie: tai išsiaiškinkit ir atsakykit man
jie: ačiū, lauksiu, labos :)
aš: linkiu pasveikti :>

o Šymborska už 5.30 lt (šventvagystė!) man primena, kad

Po kiekvieno karo
kažkas privalo apsikuopti.
Šiokia tokia tvarka
pati neatsiras (...)

bet tai rytoj. o kol kas labanakt :)